Trumpai apie archeologinius tyrimus ir jų eigą

1. Prieš pradedant archeologinius tyrimus, parengiamas archeologinių tyrimų Projektas, kuriame nurodoma numatoma tirti vieta, jos būklė, planuojami darbai, tyrimų metodiką, darbų apimtys ir kita techninė specifika, kuri reglamentuota Paveldo tvarkybos reglamento (PTR) nuostatais. Parengtas projektas pateikiamas tyrimų užsakovui ir Kultūros paveldo departamento Mokslinei archeologinei komisijai. Komisijai aprobavus archeologinių tyrimų projektą, yra išduodamas Leidimas atlikti archeologinius tyrimus. Leidimas būtinas kiekvienam numatomam tirti objektui. Ši archeologinių tyrimų tvarka yra privaloma visiems Lietuvoje dirbantiems archeologams.

2. Operatyviai atliekame kokybiškus archeologinius tyrimus, kurie atitinka PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ reglamentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus.

3. Atlikus archeologinius tyrimus, parengiame Archeologinių tyrimų pažymą, kurioje aprašomi atliktų tyrimų rezultatai, pridedamos nuotraukos, nurodomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai. Pažymos pateikiamos popieriniu ir skaitmeniniu egzemplioriais. Viena kopija pristatoma tyrimų užsakovui, kita - Kultūros paveldo departamentui.

Pagrindinės archeologinių tyrimų sąvokos

Archeologiniai tyrimai – taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama ištirti virš žemės ir žemėje esančius objektus ir surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti. Archeologiniai tyrimai skirstomi į archeologinius žvalgymus, žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir detaliuosius archeologinius tyrimus.

Šurfas – žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu kasamas nuo 1 iki 9 kv. m. dydžio stačiakampis plotas.

Perkasa – žvalgomųjų arba detaliųjų archeologinių tyrimų metu kasamas stačiakampis plotas didesnis už šurfą. Minimalus dydis nuo 10 kv. m.

Ypatusis archeologinis radinys – iki XIX amžiaus datuojamas archeologinis radinys, teikiantis esminę informaciją apie objekto pobūdį, chronologiją ir kultūrinę vertę.

Įžemis – po judintu gruntu natūraliai slūgsantis nesuardytos gamtinės sandaros gruntas, nejudinta žemė, neturintis jokių archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių.

Kultūrinis sluoksnis – žemės sluoksnis (nuo įžemio iki jos paviršiaus), kuriame yra išlikusių žmogaus praeitis veiklos pėdsakų.

Archeologinis sluoksnis – iki XIX a. susidaręs kultūrinis sluoksnis.

Archeologinių tyrimų pažyma – tyrėjo parengtas dokumentas, kuriame glaustai pateikiami atliktų archeologinių tyrimų rezultatai, išvados ir pasiūlymai dėl tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų.

Visos teisės saugomos 2016 m.

©

Dizainas: "Archeologai.eu"